ŠUNŲ LIGOS
ŠUNŲ PARVOVIRUSINĖ INFEKCIJA
Šunų parvovirusas yra labai mažas, tačiau nepaprastai gyvybingas virusas, kuris gali ilgą laiką išlikti aplinkoje.
Pirmą kartą liga pasireiškė 1970 m. Kadangi efektyvaus vakcinavimo programų nebuvo sukurta, kilo didžiulė epizootija, nusinešusi tūkstančių šunų gyvybes. Infekcija paprastai plinta per užsikrėtusių šunų išmatas, tačiau virusą taip pat galima pernešti ant batų, drabužių, taip pat šuns kailio ir padų. Ligos požymiai pasireiškia iš karto. Šuo tampa apatiškas, smarkiai vemia, atsisako vandens ir ėdalo, jam ima skaudėti pilvą, prasideda viduriavimas su krauju. Dėl to šuo staigiai netenka daug skysčių (prasideda dehidracija) ir jis gali nugaišti. Nors šiomis dienomis didelių parvo epizootijų nepasitaiko, šia liga vis dar nuolat užsikrečia nevakcinuoti šunys. Vakcinavimas – geriausias būdas apsaugoti šunį nuo šios ligos.
ŠUNŲ KORONA VIRUSAS
Dėl šunų korona viruso šunys viduriuoja nesmarkiai. Tačiau dėl korona viruso infekcijos šuo tampa labiau pažeidžiamas parvo virusinės infekcijos. Todėl kai kuriais atvejais patartina vakcinuoti šunis ir nuo šunų korona viruso.
ŠUNŲ MARAS
Vakcinavimo dėka maras pasitaiko rečiau, tačiau vis dar pasitaiko. Infekcija dažniausiai perduodama kvėpavimo takais šunims „bendraujant”. Gali praeiti net trys savaitės, kol pasirodo pirmieji ligos požymiai. Dažniausiai šia liga šunys suserga iki vienerių metų amžiaus. Pagrindiniai ligos požymiai yra išskyros iš akių ir iš nosies bei kosulys. Taip pat gali būti vėmimas ir viduriavimas, apetito netekimas ir mieguistumas. Po keletos savaičių, gali pasirodyti įvairūs nerviniai požymiai, netgi traukuliai arba epileptiniai priepuoliai. Kai kuriems šunims nerviniai požymiai pasirodo tik po keletos metų. Šunys, kurie išgyvena, kartais turi pažeistus dantis arba sustorėjusias pagalvėles ant letenų („kieti padai”). Dažnai šunų maro išgydyti nepavyksta. Vakcinavimas – geriausia apsauga nuo šios ligos.
INFEKCINIS ŠUNŲ HEPATITAS
Šunų hepatitas labiausiai pažeidžia kepenis, todėl šuo gali greitai nugaišti. Infekcija perduodama šunims bendraujant. Pasveikę šunys gali platinti infekciją daugiau kaip šešis mėnesius. Šia liga dažniausiai suserga jauni šunys pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau pasitaiko, kai serga ir vyresni šunys. Pirmieji požymiai – bendras negalavimas, apetito stoka, labai aukšta temperatūra, balkšvos dantenos, vėmimas, viduriavimas, skausmas pilve. Po to gali išsivystyti gelta arba „melsva akis” – apsitraukia akies ragena. Po vakcinavimo šunys įgyja gerą imunitetą nuo infekcinio šunų hepatito.
LEPTOSPIROZĖ
Leptospirozę perduoda naminės pelės arba užsikrėtę šunys, dažniausi per kontaktą su užkrėsto gyvūno šlapimu. Ši liga labiausiai pažeidžia kepenis ir inkstus. Liga pasireiškia aukšta temperatūra, dideliu troškuliu, mieguistumu, skausmu pilve, vėmimu, viduriavimu ir gelta. Jeigu liga negydoma ankstyvoje stadijoje, ji dažniausiai baigiasi gaišimu. Žmonės taip pat gali užsikrėsti leptospiroze per kontaktą su užsikrėtusiomis pelėmis arba šunimis. Vakcinavimas nuo leptospirozės ne tik apsaugo jūsų šunį, bet ir padeda apsaugoti šeimos narius.
ŠUNIDŽIŲ KOSULYS
Taip vadinamas „šunidžių kosulys” yra užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų liga, kuri dažniausiai pasireiškia ten, kur šunys artimai bendrauja – veislynuose, šunidėse, parodose ir pan. Šią ligą sukelia keletas infekcijos patogenų: tai gali būti šunų paragripo virusas, šunų adenovirusas, šunų maro virusas, herpesvirusas, reovirusas ir Bordetella bronchiseptica bakterija. Ryškiausias ligos požymis – nuolatinis sausas kosulys. Kartais šuo žiaukčioja, netenka apetito, pakyla jo kūno temperatūra. Labai retais atvejais progresuojanti liga sukelia plaučių uždegimą. Dažniausiai šios ligos gydymas būna sėkmingas, šuo lengvai sveiksta, tačiau tai gali užtrukti keletą savaičių. Galima vakcinuoti nuo keleto šios ligos sukėlėjų. Ypač rekomenduojama vakcinuoti reguliariai parodose dalyvaujančius ar veislynuose laikomus šunis.